Liutauras Kazlavickas: svarbiausi mano veiklos prioritetai – saugi ir rūpestinga valstybė, išsilavinusi visuomenė, atsakingas valstybės valdymas

Per kelis atkurtos Nepriklausomybės dešimtmečius Lietuva padarė daug ir stipriai pasikeitė. Tai, jog šiandien esame stipria, savarankiška, gerbiama valstybe, kurios ekonominis augimas, talentai ir inovacijos išsiskiria savo sparčiu augimu visoje Europoje – yra mūsų visų bendras nuopelnas.

Tačiau pastarųjų metų geopolitinė situacija, Rusijos karinė agresija, Baltarusijos hibridinės atakos mums aiškiai ir kasdien primena tai, kad turime nesustoti ir besikeičiant aplinkybėmis, kylant naujiems iššūkiams toliau auginti ir stiprinti savo valstybę, tapti atsparesniais išorės jėgoms ir labiau susitelkusiais, stipresniais viduje.

Būti stiprūs, atsparūs išorės manipuliacijoms bei agresijai ir susitelkę ginti ir auginti valstybę žmonės gali tuomet, kai tiki ir pasitiki savo valstybe, joje jaučiasi saugūs ir turintys galimybių.

Tvirtai tikiu, kad saugumo ir pasitikėjimo valstybe jausmas yra grindžiamas tiek materialiais (ekonominiais, teisiniais, gynybos), tiek nematerialiais (socialiniais, psichologiniais) veiksniais. Todėl svarbiausiais savo veiklos prioritetais, kurie leistų Lietuvą ginti ir auginti, esu įsivardijęs tris svarbias kryptis: saugi ir rūpestinga valstybė, išsilavinusi visuomenė, atsakingas valstybės valdymas.

Saugiai valstybėje jausimės tuomet, kai būsime tikri, jog mūsų valstybė yra pajėgi gintis, taigi, viena svarbiausių saugumo ašių šiandieninių iššūkių akivaizdoje – krašto gynyba. Čia svarbiausi siekiai – stiprinti efektyvią krašto gynybos sistemą, kurios svarbia dalimi būtų sąmoningi piliečiai, informuoti ir suprantantys, kaip apsaugoti save ir artimuosius krizės akivaizdoje; auginti Lietuvos šiuolaikišką ir technologiškai pažangią gynybos pramonę, kuri taptų neatsiejama valstybės gynybos politikos dalimi.

Ne mažiau svarbus ir žmonių saugumo jausmas kasdieniame gyvenime, apimantis galimybes gauti stabilų darbą, prieinamas ir kokybiškas sveikatos apsaugos ir socialines paslaugas, emocinį ir fizinį saugumą artimiausioje aplinkoje – šeimoje, darbovietėje, mokykloje, bendruomenėje. Čia daug pokyčių esame pradėję, tačiau turime dar nemažai nuveikti.

Siekdami ekonominio-socialinio žmonių saugumo, turime toliau nuosekliai auginti žmonių pajamas – kad atlyginimų, pensijų, išmokų kėlimas paliestų tiek dirbančiuosius, tiek ir pažeidžiamiausias visuomenės grupes.

Man asmeniškai labai svarbu, kad nuosekliai vykdytume socialinę politiką, kuomet nei vienas žmogus, kuriam reikia pagalbos, nesijaustų paliktas nuošalyje. Nors valstybės valdymo sektoriuje per pastarąjį dešimtmetį įvyko nemažai gerų pokyčių, visgi turime užtikrinti, kad valstybės institucijų teikiamos švietimo, sveikatos, socialinės ir administracinės paslaugos būtų patogios, laiku, kokybiškai ir nesudėtingai prieinamos visiems gyventojams, o už valstybės politikos formavimą atsakingos institucijos gebėtų laiku reaguoti į besikeičiantį gyvenimą ir žmonėms pasiūlytų paslaugų bei galimybių, kurių jiems tuo metu reikia labiausiai.

Ateities pokyčiams pasiruošusi, sąmoninga ir išsilavinusi visuomenė yra labai svarbus sėkmingai augančios valstybės pamatas. Todėl viena svarbiausių man asmeniškai sričių – švietimo politika, kuri turėtų būti suprantama kaip bendra visų mūsų – politikų, švietimo ekspertų, mokyklų vadovų, mokytojų, tėvų bei vaikų – atsakomybė.

Tikriausiai pritarsite, kad pastaraisiais dešimtmečiais švietimo sistemoje netrūko nei pokyčių, nei reformų. Tačiau jas neretai lydėdavo šeimų, auginančių vaikus, mokytojų ir švietimo profesionalų pastabos, abejonės ir nepritarimas. Ir tikriausiai ne todėl, kad pokyčiai ypatingai prasti, o todėl, kad paskubėta, iki galo nesutarta, kokio rezultato ir poveikio tikimės, ir koks svarbus kiekvieno indėlis. O juk pokyčiai švietimo sistemoje paliečia daugumą Lietuvos žmonių. Nuo jų sėkmės priklauso ir visų jų požiūris į valstybę. Todėl imantis bet kokių pertvarkų švietimo srityje svarbiausia įsiklausyti, pasitikėti bei įgalinti pačią švietimo bendruomenę – tėvus, mokytojus bei mokyklų vadovus – būti šio didelio pokyčio ašimi. Svarbiausi pokyčiai švietimo sistemoje, kurių negalime atidėlioti – tai ikimokyklinio ugdymo įtraukties regionuose didinimas (nes ikimokykliniame ugdyme šiuo metu dalyvauja tik pusė 3-6 metų vaikų, o tai turi įtaką jų pasirengimui mokyklai ir apskritai sėkmingai socializacijai), dėmesys įgytų žinių ir įgūdžių kokybei (beveik ketvirtadalio penkiolikmečių skaitymo ir matematikos pasiekimai tesiekia minimalius gebėjimus), mokytojų darbo sąlygų gerinimas, o svarbiausia - saugios emocinės aplinkos mokyklose kūrimas.

Atsakingas valstybės valdymas yra sritis, apie kurią gana retai viešai diskutuojama. Tačiau visos valstybės, ir Lietuva taip pat, supranta tai kaip vieną svarbiausių iššūkių, nuo kurio priklauso sėkmė daugelyje valstybės valdymo sričių. Būtent skaidrus, efektyvus bei atsakingas valdymas yra pagrindas visuomenės įsitraukimui ir pasitikėjimui savo valstybe. Pastaraisiais metais vykusi valstybės tarnybos pertvarka bei duomenimis grįstų sprendimų galimybių plėtra - žingsniai, kuriuos būtina tęsti. Tačiau siekdami plėtoti įrodymais grįstą politiką, viešajame sektoriuje vis daugiau dėmesio turėtume skirti duomenų rinkimui bei analizei, ekspertų įtraukimui, valstybės funkcijų peržiūrai, reguliariam teikiamų teisės aktų poveikio vertinimui bei ilgalaikio planavimo ir prognozavimo kultūrai. Visa tai kiek sulėtintų teisės aktų konvejerį ir didintų priimamų sprendimų kokybę. Sprendimų priėmimo procesuose atsirastų daugiau erdvės diskusijai bei sutarimui dėl esminių šalies iššūkių bei galimybių platesniam visuomenės ratui įsitraukti į geriausių sprendimų paieškas. Vienu svarbiausių tikslų šioje srityje matyčiau būtinybę vykdyti nuolatinę viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų (paslaugų katalogo) stebėseną bei jų tobulinimą, atsižvelgiant į gyventojų patirtį naudojantis valstybės paslaugomis. Čia neturime susiklosčiusios kultūros ir nusistovėjusio veikimo modelio, tačiau tik jį įdiegę, galėsime užtikrinti, kad valstybės teikiamos paslaugos žmonėms bus prieinamos, patogios ir atitinkančios jų lūkesčius. Tai labai svarbu saugios ir rūpestingos valstybės kūrimo kelyje.