Geriausias laisvės aukų atminimas – laisva, stiprėjanti ir auganti Lietuva

Laisvė, tai svajonė, dėl kurios savo gyvenimus ir gyvybes atidavė drąsiausi mūsų tautos vyrai ir moterys. Šiandien, minėdami Vilties ir gedulo dieną, prisimename juos ir dėkodami lenkiame galvas laisvės kovotojams. Prisimename ir tai, kad jie nenustojo sakyti „Atiduok Tėvynei, ką privalai!”.

Šie žodžiai nemažiau aktualūs ir šiandien. Ypač tada, kai kalbame apie mūsų visų bendrą talką kuriant valstybę. Abejingumas, korupcija, alkoholizmas ir netgi tai, kad okupacijos laikotarpio vertinime vis dar nepavyksta sudėti visų taškų ant “I”, yra tai, kas mums trukdo judėti į priekį. Tad jeigu kalbėtume apie šiandieninę pareigą valstybei, turime kalbėti apie būtinybę apsivalyti.

Praėjusią savaitę Seime buvo svarstoma rezoliucija dėl Komunistų partijos pripažinimo nusikalstama organizacija. Man ir, tikiu, kad daugeliui su sovietine okupacija ir jos žala mūsų tautai ir valstybei viskas aišku, tačiau valdantieji, akivaizdu, aiškumo stokoja. Jiems atrodo viskas paprasčiau – viską pamiršti ir judėti pirmyn. Tačiau tai saviapgaulė, jeigu viską pamiršime, neišmoksime pamokų, už kurias mūsų šviesiausi žmonės paaukojo gyvybes, ir pirmyn tikrai nejudėsime.

Todėl kiekvienas tikintis augančia ir stipresne Lietuva turi atrasti, kaip gali padėti valstybei apsivalyti ir judėti pirmyn. Sau esu davęs pažadą neapleisti istorinės atminties temos. Tikiu, kad kiekvienas iš mūsų savo kasdienybėje ir artimojoje aplinkoje galime rasti pareigų, kurios sustiprintų mūsų pačių ir artimųjų tikėjimą valstybe.

Juk geriausias laisvės aukų atminimas – ne paminklai ar aikštės, bet laisva, stiprėjanti ir auganti Lietuva. Lietuva, kuri yra išmokusi istorines pamokas puoselėti ir saugoti laisvę. Todėl, kaip sakydavo šių metų pradžioje anapilin išėjęs legendinis partizanas Antanas Lukša, laikom frontą.

Jau penktus metus Gedulo ir vilties dieną minėjau Merkinės kryžių kalnelyje. Tai ypatinga vieta su ypatinga istorija. Ir kasmet ji atgyja vis dar gyvų amžininkų pasakojimuose. Juose - ne tik prisiminimai, bet ir neapsakoma šviesa ir begalinis tikėjimas savo valstybe. O tai tikrai įkvepia jaunąją kartą. Tik norėtųsi, kad jaunimo kasmet čia rinktųsi vis daugiau. Neabejoju, kad taip ir bus, nes istorinė atmintis tikrai įdomi ir svarbi jauniems žmonėms. Ir tai teko ne kartą patirti.

Parlamentaras Liutauras Kazlavickas laisvės kovotojus ir aukų atminimą pagerbė dalyvaudamas birželio 12 d. minėjime Kryžių kalnelyje Merkinėje bei birželio 13 d. Juodojo birželio atminimo akcijoje Vilniuje prie paminklo tremtiniams Aukų g., kur iš žvakelių sudėtas tremtiniams brangiausias žodis – LIETUVA, kad per naktį žvakelių šviesa liudytų ir primintų. Birželio 14 d., minint 75-ąsias masinių trėmimų pradžios metines, Liutauras Kazlavickas prisijungė prie projekto „Misija Sibiras“ organizuotos tremtinių ir politinių kalinių atminimo ir pagerbimo akcijos ‪"‎Ištark. ‎Išgirsk. ‎Išsaugok"‬, kurios metu buvo perskaityta 22 000 vardų, pavardžių ir likimų.