Svarbiausias TS-LKD kelias – grąžinti Lietuvos žmonėms pagarbą gyvenimui ir gyvybei
- Liutauras Kazlavickas
- 2016-05-23
- 3 min. skaitymo
Pokalbis su Seimo nariu Liutauru Kazlavicku, išspausdintas leidinyje "Tėvynės sąjungos žinios" Nr. 423.
Liutaurai, besidžiaugdamas pristatytu „Nauju planu Lietuvai”, kuriuo siekiama ekonominės gerovės, išsakėte viltį, kad netolimoje ateityje TS-LKD turėtų imtis lyderystės kalbant ir apie gyvybės apsaugą bei kasdienes vertybes. Ar nemanote, kad žmonėms visgi pirmiausiai rūpi žemiški dalykai?
Aišku, kad žmonėms svarbus kasdienis ir finansinis stabilumas. Bet jei pakeliautumėte po regionus ir pasikalbėtumėte su žmonėmis, aiškiai pamatytumėte, kad jiems ne mažiau skauda ir dėl kasdienybės kultūros, kurioje šiandien daug nevilties. Skirtinguose Lietuvos kraštuose labai daug nerimo dėl to, kad žmonės nelaimingi, be saiko geria, tingi, žudosi, negerbia vieni kitų. Todėl nuoširdžiai manau, kad TS-LKD turi imtis iniciatyvos ir rodyti kitokį kelią ne tik ekonominiuose, bet ir žmonių santykių, gyvybės apsaugos klausimuose. Nes tai yra visų kitų valstybės sričių pamatas. Be pagarbos gyvybei ir vienas kitam niekur toli nenueisime.
Bet ar tai neprieštarauja kitiems Jūsų išsakytiems žodžiams? Juk balandžio pabaigoje, kuomet iš Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę” priėmėte apdovanojimą už darbą vardan gyvybės apsaugos, savo kalboje buvote optimistas – sakėte, kad tikite augančia, stipria ir rūpestinga Lietuva.
Taip, aš ir tikiu augančia ir rūpestinga Lietuva. Tiesiog matydamas, kaip žmonėms trūksta jėgų ir vilties džiaugtis gyvenimu, ypač atokesnėse Lietuvos vietovėse, sakau, kad valstybė turi imtis iniciatyvos. Ir taip per ilgai stokojome dėmesio pagalbos laukiantiems žmonėms, gyvybės apsaugos, tinkamo ugdymo, visuomenės santykių klausimams. O šiandien stebimės, kad klesti patyčios, kad kaimynas kaimynui nepadeda, o sunkiais momentais žmonės ima gerti, atima gyvybę sau ar artimam. Todėl ir pirmaujame pasaulyje pagal abortų, savižudybių skaičių, patenkame į nelaimingiausių valstybių gretas. O kaip tai atsitiko? Nes besirūpindami ekonominiu gerbūviu pamiršome moralines vertybes. Taigi turime pagaliau padėti tuos kertinius pamatus, kurie užtikrintų, kad vaikai augs saugesni, kad gyvenimo sunkumų patiriantys sulauks tinkamos specialistų pagalbos, kad į šeimas ir kiemus grąžinsime pagarbą didžiausiai – gyvenimo ir gyvybės – dovanai.
Sunku nepritarti… Tačiau ką reikia daryti, nuo ko pradėti? Turite receptų?
Na, šiuo atveju aš vengčiau žodžio „receptas”. Nes jei kažkas žada greitus pokyčius šioje srityje, sakyčiau, kad meluoja arba į problemą žiūri paviršutiniškai. Žinote, kuo aš tikiu? Tikiu susitelkimu dirbant su gyvybės apsaugos, psichinės pagalbos, savižudybių ir patyčių prevencijos klausimais, keičiant šiandien įsigalėjusią pykčio kultūrą į pozityvesnį, pagarbesnį gyvenimo būdą. O konkrečių visuomeninių iniciatyvų ir gerųjų patirčių, kaip keisti visuomenės požiūrį į gyvybę ir gyvenimą, turime nemažai. Štai vos kelis metus veikiantis krizinio nėštumo centras jau išsaugojo daugiau nei pusšimtį gyvybių. Psichikos sveikatos specialistai, susitelkę savižudybių prevencijai Kupiškio rajone, savo pavyzdžiu įkvepia ir kitas savivaldybes. Džiaugiuosi ir tuo, kad pagaliau pritarta mano siūlymui visose mokyklose taikyti patyčių prevencijos programas. Taigi, norinčių ateiti į talką gyvybę gerbiančiai ir laimingesnei Lietuvai tikrai yra.
Šiuo metu didžiausia problema ta, kad poreikio grąžinti žmonėms pasitikėjimą savimi ir gyvenimu nemato valstybę valdantieji, vengiantys riboti alkoholio vartojimą, stabdyti savižudybes ir žadantys laisvesnių pasirinkimų įteisinant eutanaziją bei medicininius abortus. Tai netinkamas kelias Lietuvai. Ir todėl aš sakau, kad TS-LKD turi vesti kitu – gyvybės – keliu, kad gerosios gyvybės apsaugos iniciatyvos taptų valstybinės politikos dalimi.
Taigi, manote, kad didžiausius pokyčius ir ekonominį valstybės stabilumą gali užtikrinti tik besikeičiantys žmonės ir jų požiūris į gyvenimą?
Taip. Sakau, kad laimingi, saugūs, savimi pasitikintys žmonės yra daug pajėgesni rūpintis vieni kitais, dirbti sąžiningai ir kartu kurti savo valstybę. O prisiminęs prieš tai užduotą klausimą apie receptus, galiu paminėti vieną labai teisingą. Tiesa, jis ne mano. Šis receptas yra šių metų gegužę 102-ąjį gimtadienį atšventusios Lietuvos karininko žmonos, TS-LKD narės Anicetos Skabickienės, su kuria kasmet susitinkame Tremtinių namuose. Ir per vieną vakarą spėjame aptarti daugybę gyvenimo bei politikos aktualijų. Anot jos, kai yra prašoma išduoti ilgaamžiškumo receptą, ji atsakanti paprastai: „Reikia mylėti žmones ir gyvenimą. Ir nesinešioti savyje pykčio”.