Liutauro Kazlavicko kalba XXI Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Suvažiavime
- Liutauras Kazlavickas
- 2016-05-22
- 2 min. skaitymo
Gegužės 21 d. Vilniaus Kongresų rūmuose įvyko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) XXI suvažiavimas, kuriame, reaguojant į pastarųjų dienų aktualijas, pristatytos naujos rezoliucijos svarbiausiomis šalies gyvenimo sritims.
Viena iš rezoliucijų – „Stiprios šeimos – raktas į valstybės ateitį“ – glaudžiai susijusi su Liutauro Kazlavicko darbo kryptimis. Dokumente dėmesys skiriamas šeimos politikai, kuri turi remtis trimis ramsčiais: pagarba šeimai ir gyvybei; nuoseklia socialinės ir ekonominės pagalbos priemonių sistema; kompleksinėmis galimybėmis derinti šeimą ir profesinę veiklą. Dokumente akcentuojama šeimos sampratos įtvirtinimas, kompleksinės priemonės skirtos pagalbai šeimoms ir atsakingos tėvystės skatinimui bei kt. Jei valstybė nepadės šeimoms, jei nebus nuoseklios ir išmintingos demografinės politikos, Lietuva sunyks kaip tauta ir visos kitos politinės kryptys tebus bergdžios valstybės gelbėjimo imitacijos. Lietuva gali būti stipri valstybė, kurioje gyvena laimingos šeimos, tačiau tam būtinas aiškus realios paramos šeimoms planas.
Liutauras Kazlavickas, aktyviai dirbdamas siekiant darnių šeimų gyvenimo rūpestingoje valstybėje, kvietė pritarti rezoliucijai ir pasidalino savo įžvalgomis su renginio dalyviais.
Džiaugiuosi, kad šiandien tokiame dideliame būryje kalbame apie ateities Lietuvą - kokią ją norime kurti, kokioje norime gyventi. Dar labiau džiugina tai, kad mūsų politinei bendruomenei prioritetu tampa laiminga šeima.
Tvirtai pritariu rezoliucijai „Stiprios šeimos – raktas į valstybės ateitį“ ir neabejoju, kad visko, kas joje suminėta, labai reikia: darželių, patogumo, pagalbos derinant šeimą ir darbą, saugios aplinkos auginti vaikus. Taip. Visa tai labai reikalinga. Tačiau viso to pamatu visgi turi tapti šeimos santykių kultūra, valstybės pasitikėjimas šeima, šeimoje ugdomos pamatinės žmogiškosios vertybės, su kuriomis jaunoji karta atkeliauja į suaugusiųjų pasaulį. Štai tie dalykai, nuo kurių priklausys, kokioje aplinkoje ir kokioje valstybėje gyvensime.
Šiandien labai dažnai stebimės, kokie žmonės šalti, nelaimingi, pikti, tingūs ir nejautrūs vieni kitiems. Deja, pasaulyje, kuriame žmonės susikoncentravę tik į ekonominius dalykus, fizinį ir buitinį patogumą, tai yra tendencingas reiškinys.
Tačiau mes visi žinome, kad laimingas žmogus yra tada, kuomet rūpinasi ne tik savimi, bet ir greta esančiu, nejaučia dėl to naštos ar nesitiki atpildo. Būtent to jaunas žmogus gali išmokti laimingoje šeimoje. Ir tuomet į rūpinimąsi savo vaikais, senstančiais tėvais, seneliais ar kaimynais, kuriems reikia pagalbos, žmogus nežiūrės kaip į darbą. Tai bus natūralus gyvenimas rūpestingoje valstybėje.
Ir aš tikiu tokia, rūpestinga, Lietuva, nes matau, kad aplinkoje vis daugiau pagrindo tuo tikėti. Džiaugiuosi, kad per ketverius darbo Seime metus dirbdamas su šeimos, vaiko teisių ir socialiniais klausimais sutikau daugybę žmonių ir organizacijų, kurių iniciatyva gelbėjamos gyvybės, padedama šeimoms atsitiesti, mokoma atsakingos ir laimingos tėvystės. Turime tokių gražių iniciatyvų, kaip krizinio nėštumo centras, šeimų universitetai, atsiranda bendruomeninių mokyklų, kuriose šeimų dalyvavimas ugdyme tampa neatsiejamas.
Tai, kad daugėja jaunų žmonių, kurie mokosi, kaip branginti santykius šeimoje, kaip auginti laimingus vaikus, kurie trokšta pažinti šį pasaulį ir rasti jame vietą, rodo, kad turime galimybių keistis.
Tačiau didelio proveržio ir pokyčio nepamatysime, jei į tai neves valstybė. O vesti ji gali keisdama požiūrį į savo švietimo, socialinės apsaugos ir sveikatos sistemas. Čia turi atsirasti daugiau pagarbos, pasitikėjimo ir atsakomybės savo piliečiais ir žmogiško noro padėti.
Todėl neabejoju, kad mūsų politinė jėga turi vesti ne tik ekonominės gerovės, bet ir pagarbos gyvybei bei gyvenimui ir atsakingos tėvystės keliu. Ir tikiu, kad su savo bendryste mes tai galime daryti puikiai.