Retai apgyventų Lietuvos teritorijų gyventojams būtina Vyriausybės pagalba

Lietuvoje sparčiai daugėja retai apgyventų vietovių ir ištisų regionų. Juose dėl emigracijos ir amžiaus struktūros pokyčių mažėja gyventojų, dėl besitraukiančių įmonių netenkama šių teritorijų ekonominio pagrindo, nyksta švietimo, sveikatos ir socialinės paskirties įstaigų tinklas. „Tokios teritorijos šiuo metu apima daugiau nei 183 seniūnijas, todėl vykstantys pokyčiai tampa rimtu iššūkiu savivaldybėms. Čia pasilikę gyventojai vis dažniau patiria teritorinę ir socialinę atskirtį. Mokslininkai skaičiuoja, kad per pastaruosius dešimt metų tokių teritorijų išaugo dvigubai ir šiai dienai apima daugiau nei 45 proc. Lietuvos teritorijos. Tai labai rimtas iššūkis ne tik mūsų regioninei politikai, bet ir ekonomikai”, – teigia Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) frakcijos narys Liutauras Kazlavickas, kreipęsis į premjerą Algirdą Butkevičių su siūlymu peržiūrėti dabartinius regioninės politikos prioritetus ir suskubti rengti valstybinę retai apgyventų teritorijų rėmimo ir vystymo programą. Tokioms teritorijoms Seimo narys siūlo skirti atskirą regioninės politikos priemonių paketą, kuris leistų stabilizuoti padėtį ir imtis veiksmų nacionaliniu lygiu, kaip tai daroma retai apgyventuose Europos Sąjungos regionuose Suomijoje, Švedijoje, Škotijoje. Pasak parlamentaro, tai ypatingai aktualu kaimiškose, nuo savivaldybių centrų nutolusiose vietovėse, kuriose dėl kritiškai sumažėjusio gyventojų skaičiaus uždaromos sveikatos (medicinos punktai, vaistinės), švietimo, kultūros įstaigos, mažinamas susisiekimas viešuoju transportu. „Tai, kad gyventojų Lietuvoje sparčiai mažėja yra daug diskutuota, tačiau kaip šis reiškinys veikia atokesniuose kaimuose gyvenančių žmonių kasdienybę – vis vengiama kalbėti. Ar galite įsivaizduoti į aštuntą dešimtį įžengusį žmogų, kuriam iki artimiausios parduotuvės ar vaistinės reikia sukarti gerus keliasdešimt kilometrų, o tuo tarpu viešasis transportas čia pravažiuoja vos kartą per savaitę?” – klausia Seimo narys L. Kazlavickas ir atkreipia dėmesį, kad tai ne vienintelės problemos, dar svarbesnės ištuštėjusiose sodybose likusiems žmonėms – sveikatos ar slaugos paslaugos. Pasak parlamentaro, šiuo metu savivaldybės, turinčios nemažai tokių teritorijų, net ir norėdamos, dėl ekonominių aplinkybių pačios yra nebepajėgios užtikrinti šių problemų sprendimo. Vienos giliausių problemų – Ignalinoje, Švenčionyse, Anykščiuose, Zarasuose, Varėnoje, Rokiškyje. „Tyrimus atlikę mokslininkai tokiems regionams be valstybės dėmesio nežada pozityvių pokyčių – gimstamumas čia drastiškai mažėja, o mirštamumas – auga. Taigi, įsivaizduoti, kad situacija susireguliuos savaime, nereikėtų. Vyriausybės pareiga šiuo atveju – numatyti priemones, kurios švelnintų socialinių ir ekonominių pokyčių pasekmes šiuose regionuose”, – įsitikinęs L. Kazlavickas.

#rūpestingavalstybė #socialinėpolitika #regionųstiprinimas