Prieš Vėlines – visoje Lietuvoje sužibo atminimo žvakutės partizanams

Artėjant Vėlinėms pilietinė iniciatyva „Partizanų takais” pakvietė susiburti ir drauge įžiebti atminimo žvakutes savo krašto partizanams bei visiems, žuvusiems už Lietuvos laisvę.

“Laisvės kovos - ypatingas Lietuvai laikotarpis, kurio atminimą būtina išsaugoti ir įtvirtinti mūsų tautos, o ypatingai jaunimo atmintyje. Tai pats geriausias meilės artimui, valstybei ir laisvei pavyzdys, kurį mums primena neeiliniai žmonės, sugebėję 10 metų priešintis milžiniškai sovietų imperijos karo mašinai. Džiaugiuosi, kad vis dažniau apie juos kalbame ir kad vis labiau vienijamės, norėdami įtvirtinti jų atminimą“, – mintimis dalijasi jaunimo akcijos „Uždek žvakutę savo krašto partizanams” iniciatorius Liutauras Kazlavickas.

Šiais metais, susivienijus skirtingų kartų bendraminčiams, atminimo ir padėkos žvakutės Laisvės kovotojams sužibo daugiau nei 70 vietų, besidriekiančių po visą Lietuvą. Keli šimtai akcijos dalyvių už pasiaukojimą ir laisvę dėkojo Vėlinių išvakarėse uždegdami žvakutes Rokiškio, Kaišiadorių, Panevėžio, Kauno miesto ir rajono, Suvalkijos krašto, Raseinių, Plungės, Klaipėdos krašto ir Dzūkijos partizanams.

Nusilenkėme Vyčio apygardos partizanams

Panevėžys - Raguva - Vadokliai - Ramygala - Švenčiuliškių kapinės - Krekenava - Panevėžys. Beveik šimtas kilometrų, o nuovargio - jokio. Atvirkščiai, pasisemta jėgų. Atrodo, jau daug žinota, daug skaityta, girdėta, bet kai Ramygalos centrinėje aikštėje stovi kartu su Broniumi Juospaičiu toje pat vietoje, kur jis buvo numestas su kovos draugų kūnais, supranti, kaip neseniai viskas buvo.

Prie Kazimiero Kisielio paminklo „Sopulingoji" partizanas B. Juospaitis pasakoja apie 1951 metų kovą. Tada buvo šalta žiema, daug sniego. Po išdavystės partizanų būrys buvo suvarpytas rusų kareivių kulkų. Kūnus stribai sumetė į vežimą ir per Krekenavą atvežė į Ramygalą. Numetė aikštėje. Du prie nužudytų partizanų budėję stribai pamatė, kad ant vieno vyro veido nukritęs sniegas tirpsta. Suprato, kad gyvas. Tai buvo Bronius, būrio vadas. Nuvežė į Panevėžio ligoninę. Po savaitės atgavo sąmonę. Tardymas, mirties bausmė, pakeista į lagerį. Dabar jis stovi šalia mūsų ir pasakoja.

„Sugrįžusi ir aprašiusi savo įspūdžius Facebook paskyroje, gavau skulptoriaus K. Kisielio dukterėčios laišką. Virginija Milaševičienė man rašė, kad jo dėdės skulptūra Ramygalos centre atsirado neatsitiktinai. K. Kisielis, dar mokydamasis Ramygalos gimnazijoje, savo akimis matė baisius vaizdus su išniekintais partizanų kūnais. Tai atsispindi ir jo sukurtoje skulptūroje. Užsukite į Ramygalą, kai važiuosite pro šalį”, - mintimis dalijasi Rasa Juknevičienė, Panevėžio rajone globojusi akciją, skirtą šio krašto partizanams pagerbti.

Dzūkijoje – pagarba žuvusiems ir susitikimai su gyvais amžininkais

Kelionę Dzūkijos partizanų takais susirinkusieji pradėjo pas gyvą amžininką, partizaną-ryšininką Juozą Jakavonį-Tigrą. Kiek vėliau daugiau nei 70 akcijos dalyvių aplankė Mergelės akių memorialą Druskininkuose ir Merkinės kryžių kalnelį – didžiausią memorialą Lietuvoje, skirtą Dainavos krašto partizanams, jų rėmėjams ir tremtiniams atminti.

„Sovietmečiu šioje vietoje, ant žuvusių ir „stribynėje” nukankintų partizanų palaikų buldozeriais buvo įrengtas mokyklos stadionas, tačiau dabar – daugiau kaip 200 kryžių ir paminklų, pastatytų vietos bendruomenės pastangomis. Daugelis čia stovinčių kryžių – ypatingi, primenantys geneologinius medžius, kurių kelias baigiasi mirtimi ar tremtyje. Tačiau neabejoju, kad kitiems akcijos dalyviams, kaip ir man, ilgam įstrigo Algimanto Černiausko papasakota istorija apie skulptoriaus ir poeto Alberto Donato Belevičiaus kryžių su nužengiančiu Kristumi, kuris skirtas mylimam tėvui, partizanų būrininkui Jonui Belevičiui-Toleikiui. Tai jo, 1946 m. žuvusio partizano ir išniekinto tėvo lavoną stribai įmetė į vežimą, pasodino ant krūtinės dvylikametį sūnų Albertą ir visą kelią nuo Ryliškių iki Merkinės reikalavo, kad vaikas pripažintų nužudytąjį esant jo tėvu. Jautrios meniškos sielos vaikui tas siaubas įsiminė visam gyvenimui, o tėvas jam tapo kovotojo simboliu”, - apie visus žygio dalyvius sujaudinusią istoriją pasakoja L.Kazlavickas.

Žygis Dzūkijos partizanų atminimo takais tradiciškai baigėsi jau gerokai sutemus, prie Juozo Balčiaus-Balučio vadavietės. Tačiau didžiausias netikėtumas akcijos dalyvių laukė kiek anksčiau, prie Ratnyčėlės upelio bunkerio, kur keliautojus pasitiko laužas ir trys jaunuoliai, Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos moksleiviai, nusprendę trumpas rudens atostogas paskirti gyvam istorijos pažinimui. Jau šaltoką naktį palikdami jų stovyklavietę prie bunkerio, šnekučiavomės, kad partizanų atmintis išties gyva ir ji neabejotinai įkvepia jaunimą savo šalį mylėti labiau.

Kaune - žvakelės partizanų Motinoms

Pagerbti partizanus atminimo žvakutėmis spalio 30 dieną pakviesta ir Kauno miesto bendruomenė. Anot akcijos globėjos Kaune Vincės Vaidevutės Margevičienės, pirmosios žvakutės sužibo simbolinėje Kauno vietoje, senosiose Karmelitų kapinėse, kur 2010 m. buvo atidengtas paminklas žuvusių kovotojų už Lietuvos laisvę Motinoms - Motina su angelo sparnais bei erškėčių vainiku, nuo skausmo palinkusi prie žuvusio sūnaus-partizano kūno. Čia pat įamžintos ir Partizanų kovos apygardos: kiekvienai iš jų pasodintas ąžuolas ir paminklinė lentelė, primenanti apygardos gyvavimo metus.

Kiek vėliau akcijos dalyviai nuvyko uždegti žvakelių ir Lietuvos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago bei jo žmonos, partizanės Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės arešto vietoje. Šią vietą žymi paminklinis akmuo Kampo ir Kalniečių gatvių sankryžoje, Žaliakalnyje.

Akciją Kauno rajone globojęs LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas džiaugiasi, kad šių metų akcija išsiplėtė ir į Kauno rajoną, kad sujungė kelių kartų žmones, kuriems istorija ir atmintis – labai svarbi.

„Ilgai dar atmintyje neišblės mūsų aplankyti paminklai laisvės kovotojams Mastaičiuose, Garliavoje, Zapyškyje, Pažėrų pamiškėje, kur mus pasiekė linkėjimai nuo LPKTS garbės pirmininko, legendinio Antano Lukšos, na o Kluoniškių kaime - partizano Vytauto Balsio ir jo tėviškės kaimynų nuoširdus bendravimas. Svetingoji šeimininkė pasirodė beesanti signataro L.Milčiaus sesuo. Galutinis mūsų kelionės tikslas buvo Raudondvario bažnyčios šventoriuje pastatytų trijų kryžių Laisvės kovotojamas aplankymas. Čia mus maloniai sutiko ir šių kryžių atsiradimo istoriją papasakojo monsinjoras A. Paulauskas”, - atminimo akcijos Kauno rajone akimirkas prisimena Gvidas Rutkauskas ir išsako viltį, kad kitais metais mūsų gretos bus žymiai gausesnės.

Raseiniškių atminimo žvakutės įsižiebė daugelyje partizanų žūties vietų

Raseiniškiai spalio 30-tąją žvakutes uždegė daugelyje Raseinių krašto vietų, menančių partizanų žūtį. Išvykę iš Ariogalos, akcijos dalyviai atminties žvakutes laisvės kovotojams uždegė Viduklėje, Alėjuose, Šiluvoje, Betygaloje, Raseiniuose.

Paskutinis sustojimas, jau saulei nusileidus ir gamtą apgaubus tamsai, buvo šalia Ariogalos esančiame Daugėliškių miške, kuriame ne taip seniai buvo atidarytas pažintinis takas, skirtas partizaninio karo istorijai įprasminti.

Dėkodamas visiems dalyvavusiems ir jauniesiems šauliams, kurie labai noriai prisijungė prie iniciatyvos, akcijos globėjas Raseinių rajone Audrius Bautronis prisimena labiausiai įstrigusią vakaro akimirką, kai einant per kapines nuo Partizanų kalnelio Ariogaloje, vienas jaunasis šaulys savo iniciatyva užsidegė žvakelę ir nuėjęs prie kiek atokiau esančio partizano ir jo šeimos kapo, kaip tikras karys tikram kariui atidavė pagarbą. Partizano šeimos kapą jaunasis šaulys žinojo, nes buvo dalyvavęs jo laidotuvėse.

„Būtent jaunosios kartos dalyvavimas šioje akcijoje yra įrodymas, kad augančiai kartai svarbi mūsų praeitis ir pagarba mūsų tautos didvyriams. Iš šios akcijos taip ir prisimenu dalyvavusių jaunųjų šaulių žibančias akis, imlų žvilgsnį ir norą įrodyti, kad jiems svarbu tai, kiek daug šie žmonės – partizanai – padarė mūsų Lietuvos labui. Tą laikotarpį išgyvenusių ištvertą skausmą, kančią mes dabar tegalime įsivaizduoti: artimųjų ašaros ir supratimas, kad savo gyvybę paaukojęs artimas žmogus daugiau niekada nebenusišypsos ir nebebus šalia. O baisiausia - kad net prieiti, atsisveikinti, deramai palaidoti, pagerbdamas kilnaus ir Tėvynei atsidavusio žmogaus atminimą, taip pat negalėjai”, - mintimis dalijasi A.Bautronis.

Rokiškio atminimo akcijoje – amžininkų pasakojimai apie jaunystės kovas

Atminimo žvakučių akcijai susibūrę rokiškėnai aplankė kovotojų už laisvę atminties vietas ir prisiminė jų auką savo kraštui Pagrandžių ir Pažąsėlių kaimuose, Sėlynės raiste, Panemunėlyje, Žiobiškyje ir Rokiškyje.

„O juk bus dar diena, kai pro vėliavų plazdantį mišką baltas vytis pakils ir padangėj aukštoj suspindės. Mūsų kraujas giedos pro gimtinės velėną ištryškęs, ir ant kapo nykaus šviesios taurės lelijų žydės”, - 1949 metais rašė Diana Glemžaitė, kurios eiles citavo moksleiviai paskutinėje akcijos dalyvių apsilankymo vietoje. Tuomet, perkopusi vos 22 metus, poetė pasirinko tragišką likimą – išėjusi į mišką, žuvo kartu su dar penkiais savo bendražygiais, patekusiais į enkavėdistų apsupties žiedą. Jos eilės paliečia kiekvieno skaitančio ar girdinčio sielos gelmes, sustiprina tikėjimą ir viltį.

„Džiaugiuosi, kad šiandien susitinkame atminti, kad prisimename partizanų mintis ir pagerbiame juos už pasiaukojimą dėl mūsų visų laisvės. Dar smagiau, kad atminimo akcija suvienijo net tris kartas, kurios aplankė Rokiškio apylinkėse esančias įamžinimo vietas žuvusiems laisvės kovotojams. Jaunimui iš miesto gimnazijos ir suaugusiųjų mokymo centro didelį įspūdį padarė pokario įvykių liudininko Juozo Barisos pasakojimas apie jaunystės kovas bei ryžtą siekiant laisvės savo kraštui. Uždegta žvakutė ir padėta gėlė tegu pasiekia kiekvieną išėjusio amžino poilsio vietą”, - mintimis dalijasi akcijos globėjas Rokiškyje Algis Kazulėnas.

Kaišiadoryse prisimintas didvyriškas Vasario 16-osios paminėjimas 1946-taisiais

Kaišiadorių krašto partizanų pagerbimui skirtas žygis prasidėjo Katedros aikštėje prie kankinio, Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio paminklo. Vėliau prisimintos tremties aukos prie geležinkelio stoties. Visą žygį lydėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigėjo, architekto, Laisvės kovų dalyvių įamžinimo iniciatoriaus Stasio Petrausko pasakojimai. Aplankyta ir jo suprojektuota Didžiosios kovos apygardos memorialinė koplyčia Kaišiadorių kapinėse. Trumpam stabtelėję Jono Misiūno-Žalio Velnio aikštėje, kur buvo niekinami nužudytų Laisvės kovotojų kūnai, akcijos dalyviai keliavo į Pašulių kaimo kapinaites, o vėliau – pasuko į Kruonį.

Kruonio partizanų istorija byloja apie didvyrišką Vasario 16-osios paminėjimą 1946 metais: „Šaltą naktį iš Vasario 15-osios į 16-ąją persikėlę per Nemuną trys Prienų krašto partizanai – Jurgis Krušinskas-Žiedelis, Pranas Žukauskas-Šalmas ir Stasys Lekavičius-Gulbinas – bežygiuodami į Kruonio miestelį iškelti trispalvės, pakliuvo į NKVD stribų pasalą. Šalmas, sužeistas į koją ir nematydamas kitos išeities, susisprogdino, o kiti du žuvo nuo priešo kulkų. Tai įvyko prie Darsūniškio, ties Lapainios upeliu. Partizanų lavonai buvo atvežti į Kruonio aikštę ir ten numesti, o po kelių dienų nugabenti į Gojaus šilą, esantį netoli Kruonio ir sumesti į apkasą“.

Šiandien Gojaus šile stovi kryžius, menantis masinę partizanų kapavietę, o kasmet rengiamas minėjimas Vasario 16-osios išvakarėse primena garbingą partizanų žygį.

„Per pusdienį sugebėjome aplankyti tik nedidelę dalį vietovių, susijusių su Kaišiadorių krašto partizanų veikla. Patys savo akimis galėjome įsitikinti, kaip plačiai buvo paplitęs tautos pasipriešinimas okupantams, kaip giliai jo pėdsakai įsismelkę į mūsų krašto gyvenimą ir netgi peizažą. Tikiu, kad ši puiki iniciatyva ilgainiui peraugs į visuotinį sąjūdį, kuomet kiekvienas kaimas ir miestas, kiekviena mokykla, bendruomenė ir parapija susiburs pagerbti atminimą tų laisvės karių, kuriems turime būti dėkingi už laimę gyventi laisvoje valstybėje”, - sako dr. Mantas Adomėnas, globojęs partizanų atminimo akciją Kaišiadorių rajone.

Atminimo žvakutės partizanams pasklido po visą Suvalkiją

Dieną prieš Visus Šventuosius vyko paskutinis akcijos renginys Suvalkijoje. Jau antrus metus akcijoje dalyvauja ir „Motorsport.lt“ visureigių entuziastai, kurie visus pavėžėja, o šiemet prisisijungusi „Sintautų akademijos“ komanda padėjo išplėsti akcijos geografiją po visą Šakių ir dalį Kazlų Rūdos rajonų. Pagrindinis maršrutas driekėsi Tauro apygardos Žalgirio rinktinės teritorijoje: čia akcijos dalyviai aplankė memorialą Genocido aukoms Šakių miesto kapinėse, uždegė žvakeles prie paminklinio ansamblio Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanams, vėliau kelias driekėsi Griškabūdyje, Padegėlinių ir Jankų miškuose, žuvę partizanai prisiminti Barzdų miestelio ir Gražiškių kaimo kapinėse bei Galinių kaime.

“Tai, jog neradome nė vienos apleistos, neprižiūrėtos atminimo vietos, rodo, kad mums svarbių žmonių atminimas atgyja, kad laisvės kovų laikotarpis yra svarbus ir šiandien – kasdieniuose pasirinkimuose jis tampa padrąsinimu ir pavyzdžiu, kaip imtis atsakomybės už savo šalį. Neabejoju, kad kuo labiau susitelkiame, tuo gyvesnis bus partizanų ir laisvės kovotojų atminimas. Tuo svarbesnis jis taps jaunajai Lietuvą mylinčių žmonių kartai”, - sako akcijos Suvalkijoje globėja, LPKTS Valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė.

Akcijos akimirkas galite rasti čia

#istorinėatmintis #laisvėskovos