Seimas nusprendė: Laisvės kovų istorijos muziejus globos Genocido centras

Besibaigiant 2014-iems, Sei­mas pa­lai­mi­no ge­rus po­rą me­tų įvairių institucijų koridoriais klaidžiojusius pro­jek­tus, ku­riais Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­trui (LGGRTC) priskirta atsakomybė dalyvauti įgyvendinant valstybinę politiką tremties ir rezistencijos srityje, suteikta tei­sė steig­ti struktūrinius padalinius muziejinei veiklai vykdyti ir istorinės atminties vietoms įamžinti, apibrėžtos konsultavimo ir metodinės pagalbos tremties ir rezistencijos tematinėms ekspozicijoms, parodoms ar edukacinėms programoms rengti funkcijos. „Nors naujosios funkcijos LGGRTC bus patikėtos tik nuo 2016-ųjų – šie metai yra labai svarbūs, nes tai gali būti pasirengimo, planavimo ir aiškios bendros vizijos suformulavimo laikas", – įsitikinęs Seimo narys Liutauras Kazlavickas.

Partizaninio karo metais miškuose įrengti bunkeriai daugelį metų buvo prisimenami ir globojami tik pavienių entuziastų ir likusių gyvų partizanų, kurių pajėgos smarkiai mažėja. Todėl priimtu sprendimu siekiama, kad žmonių gausiai lankomi, bet valstybės užmiršti tremties ir rezistencijos muziejai pagaliau turėtų šeimininką, kuris padėtų spręsti specifines šiems muziejams kylančias problemas bei stiprintų jų patrauklumą, lankomumą, pagerintų jų ir eksponatų bei fondų būklę, galų gale paskatintų muziejų tarpusavio bendradarbiavimą bei keitimąsi patirtimi, sukauptomis žiniomis.

Nusivylimo daug metų besitęsusiu instituciniu aplaidumu neslepia LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas: „Tokių muziejų veikla, turinti svarbią istorinę reikšmę, yra akivaizdi pagarba visiems buvusiems kovotojams už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Šiuo metu dėl lėšų stygiaus tremties ir rezistencijos muziejų veiklą vertinu neigiamai. Dauguma muziejų dar egzistuoja tik dėka nenuilstančių LPKTS savanorių lėšomis ir darbu. Buvusiems tremtiniams, partizanams ir politiniams kaliniams labai svarbu išsaugoti savo kovų, kančių ir netekčių autentiškumą ateinančioms kartoms.”

Valstybės nesugėbėjimą per 20 metų sukurti stipraus tokių muziejų tinklo Lietuvoje parlamentaras Liutauras Kazlavickas vertina kaip apsileidimą, bet sako besidžiaugiantis, kad po keleto metų įvairių diskusijų pagaliau buvo pritarta jo teiktoms įstatymo pataisoms ir pabrėžia, kad ne mažiau svarbūs darbai dar laukia ateityje.

,,Tremties muziejų išsaugojimo klausimą kėliau ne vieną kartą ir džiaugiuosi, kad po kelių metų susitelkimo ir daugelio žmonių, tarp jų ir politinių kalinių ir tremtinių, nuoseklaus darbo mums pavyko užbaigti jau kelis dešimtmečius trunkantį tremties muziejų bevaldystės laikotarpį. Tačiau susitelkti reikės ir vėl, šįkart – atsakingoms institucijoms. Tiesiog priskirti šeimininką neužtenka, reikia jam padėti. Tremties muziejų tinklo ir bunkerių ateities scenarijų yra ne vienas, todėl asmeniškai inicijuosiu susitikimus su LGGRTC, Kultūros ir Krašto apsaugos ministerijomis bei LPKTS, kad būtų galima pradėti kryptingai vystyti šią Lietuvai ypatingai svarbią sritį ir pasiekti geriausią rezultatą, ” – teigia Seimo narys L. Kazlavickas.

Surinkti duomenys rodo, kad visoje šalyje yra maždaug 34 atstatyti, geresnės ar prastesnės būklės, tačiau pažintinę vertę turintys partizanų bunkeriai, veikia beveik 40 didesnių ar mažesnių šios temos muziejų ar ekspozicijų, dažniausiai įkurtų visuomenine iniciatyva, tačiau gyvenančių labai sunkiai.

Viena iš L. Kazlavicko siūlomų krypčių – įvertinus visas aplinkybes išvystyti bent 5-8 stiprių muziejų tinklą skirtinguose Lietuvos regionuose: „Mano supratimu, tik koordinuotai veikianti ir valstybės remiama struktūra, jungianti tematinius muziejus, atstatytą bunkerių infrastruktūrą bei ryškesnes tęstines iniciatyvas, gali išsaugoti istoriją gyvą.”

Taip pat mąsto ir Drus­ki­nin­kų re­zis­ten­ci­jos ir trem­ties mu­zie­jaus di­rek­to­rius Gin­tau­tas Kaz­laus­kas, siūlęs, jog kiek­vie­na­me et­nog­ra­fi­nia­me re­gio­ne iš­lik­tų bent po vie­ną to­kį mu­zie­jų, kurių veik­lą koor­di­nuo­tų Ge­no­ci­do au­kų mu­zie­jus, pri­klau­san­tis LGGRTC.

Tačiau anksčiau tokiam siūlymui nepritarė ilgą laiką atsakomybės už tremties muziejus besikratęs LGGRTC. Jų nuo­mo­ne, bū­tų pa­ka­kę įpa­rei­go­jimo tremties muziejams teik­ti me­to­di­nę, kon­sul­ta­ci­nę pagalbą ir pa­dė­ti įfor­min­ti ju­ri­di­nį sta­tu­są. Vis dėlto, po Seime priimto sprendimo, Genocido centro direktorė Birutė Bu­raus­kai­tė žadėjo, jog ar­ti­miau­siu me­tu bus spren­džia­ma, ką da­ry­ti su prob­le­miš­kiau­siais – Kau­no ir Drus­ki­nin­kų – re­zis­ten­ci­jos mu­zie­jais, o taip pat bus mė­gi­na­ma aps­kai­čiuo­ti, kiek kai­nuo­tų bent vie­no fi­lia­lo iš­lai­ky­mas.

#istorinėatmintis #laisvėskovos