Savanoriškos veiklos jaunoji karta imsis tuomet, kai tokios kultūros pavyzdžiai bus gyvi šeimoje ir

Artėjant gruodžio pradžioje jau trečią dešimtmetį visame pasaulyje minimai Savanorystės dienai, Seime diskutuota, kaip savanorystės kultūrai padėti įsitvirtinti Lietuvos mokyklose. Tokiai diskusijai visuomenininkus ir valstybinių organizacijų atstovus pakvietęs Seimo narys Liutauras Kazlavickas ir programos ,,Kurk Lietuvai" dalyviai akcentavo, kad savanorystės sklaida nuo mokyklinio amžiaus padėtų išspręsti nemažai sociokultūrinių ir net ekonominių problemų, nes savanorystės tradicijos iš esmės galėtų pakeisti šiuo metu įsitvirtinusį gana atsainų požiūrį į savo artimiausią aplinką ir santykį su valstybe.

,,Šiandien visuomenėje trūksta tarpusavio pasitikėjimo, rūpinimosi vienas kitu ir paprasto noro pagelbėti neatlygintinai. Visa tai galiausiai atsiliepia didėjančiu susvetimėjimu, abejingumu šalia esančiųjų problemoms, bendrų tikslų bei telkiančių ir bendrą gėrį kuriančių iniciatyvų trūkumu. Tad jeigu norime gyventi kitaip, privalome keistis ir patys. Savanorystė yra geras ir kitų valstybių jau patikrintas receptas, kaip padėti augti atsakingesnei ir jautresnei jaunajai kartai", – mintimis dalijosi Seimo narys Liutauras Kazlavickas.

Pasak parlamentaro, savanoriška veikla ne tik padeda ugdyti įvairias kompetencijas, bet ir tiesiogiai prisideda prie bendruomenės tarpusavio pasitikėjimo stiprinimo. ,,Labai svarbu formuoti supratimą, kad ne visada už tai, ką darai, turi bei gali tikėtis atlygio. Tuo pačiu turi atsirasti ir tikėjimas, kad atsidūrus sunkioje situacijoje galėsi sulaukti pagalbos. Tokia į bendrąjį gėrį nukreipta nuoširdi ir neatlygintina iniciatyva ne tik stiprina visuomenės narių tarpusavio saitus, bet ir įgalina bendruomenės narius spręsti problemas, kurių pavieniui įveikti nepajėgtume", – įsitikinęs L.Kazlavickas.

Diskusijoje gana daug kalbėtasi apie tai, kaip bendrojo lavinimo mokyklas paskatinti daugiau dėmesio skirti savanorystės pažinimui ir pačiai savanoriškai veiklai, nes elgsenos pavyzdžiai ir paskatos šeimoje bei mokykloje yra labai svarbūs kuriantis jauno žmogaus pasaulėžiūrai ir asmeniniam santykiui su aplinka, visuomene.

Moksleivių sąjungos atstovė Milda Kuraitė įsitikinusi, jog pirmiausia svarbu tinkamai supažindinti moksleivius su savanoryste, atskleidžiant kiek daug galimybių ir patirčių tokia veikla gali suteikti: ,,Šiuo metu savanorystės reiškinys dažnai suprantantamas ribotai, kaip senelių globos namų lankymas ar savanoriavimas renginiuose su galimybe stebėti juos nemokamai. Jokiu būdu, nesakau, kad tokia veikla nėra naudinga, tačiau yra daug organizacijų ir projektų iš įvairiausių sričių, apie kuriuos dažnai žino tik maža dalis asmenų“, – teigė diskusijos dalyvė.

Nors apie savanorystės svarbą kalbama jau gerą dešimtmetį, konkrečių veiksmų, kaip į savanorišką veiklą įtraukti skirtingų amžiaus grupių žmones, stinga iki šiol. Aiškios vietos savanorystės veikla dar nėra radusi ir po bendrojo lavinimo mokyklų stogu: šiuo metu bendruose pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų planuose ji nėra numatyta ar kaip nors plačiau aptariama, nors ir nurodoma, kad mokykloms yra privalomos ne mažiau nei penkios socialinės veiklos pamokos, skirtos mokinio pasirinktai ar mokyklos rekomenduojamai praktinei veiklai.

Diskusijoje aptarta daug svarbių veiksnių, kurie padėtų savanorystei aktyviau prigyti mokyklose: tai ir mokytojų vertybinis pasirengimas bei motyvacija, ir mokyklos aktyvumas bendradarbiaujant su stipriausiomis NVO, ir apskritai mokyklos bendruomenės pasiryžimas nuolatos augti, keistis ir tobulėti. ,,Tik labai motyvuota ir atvira pokyčiams, gyvenimiškoms pamokoms bendruomenė gali gebėti kurti savas savanorystės tradicijas, kylančias iš asmeninio savanoriškos veiklos supratimo, o ne iš būtinybės daryti taip, nes kažkuriame dokumente liepiama. Tačiau siekdami tokio nuoširdaus ir atviro mokyklų bendruomenių veikimo, turime suprasti, kad laukia nemažai namų darbų. Ir jie susiję su bendruomenine ir vertybine mokyklų kultūra, tikru noru auginti iškirtinę ir laimingą jaunąją kartą, kuri geba kurti, dirbti ir dalintis savo veiklos rezultatais. O išmokti to jaunimas gali tik iš tinkamų ir uždegančių pavyzdžių, tad jų mūsų mokyklose turi daugėti", – tikina parlamentaras L.Kazlavickas.

Diskusijoje moksleivių savanorystės klausimus aptarė ir mintimis dalinosi: Jaunimo reikalų departamento atstovas Vydūnas Trapinskas, Ugdymo plėtotės centro specialistė Ginta Orintienė, Skautijos atstovas Tomas Rakovas, mokytojas Vytautas Toleikis, Lietuvos moksleivių sąjungos švietimo politikos koordinatorė Milda Kuraitė, Maironiečių draugijos atstovas Eugenijus Urbonas, Moksleivių ateitininkų sąjungos atstovas Antas Benas Ališauskas, programos ,,Kurk Lietuvai" dalyviai Arnoldas Pikžirnis ir Mantė Makauskaitė bei Seimo narys Liutauras Kazlavickas.

#rūpestingavalstybė #moksleiviai