Pagaliau tremties muziejų išsaugojimo klausimas pasistūmėjo į priekį

Po kelių metų diskusijų, įkalbinėjimų bei įtikinėjimų Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje galiausiai buvo pritarta Seimo narių Liutauro Kazlavicko ir Valentino Stundžio pateiktam siūlymui atsakomybę už tremties ir rezistencijos muziejų valstybinės politikos įgyvendinimą priskirti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui. ,,Tai, kad komitetui pagaliau parūpo tremties muziejų išsaugojimo klausimas yra keleto metų susitelkimo ir daugelio žmonių, tarp jų politinių kalinių ir tremtinių, nuoseklaus darbo rezultatas,” – mano L. Kazlavickas. Akivaizdu, kad įtakos šiam sprendimui turėjo ir sovietonacistinės agresijos reanimacija Rytuose bei suintensyvėjusios diskusijos apie būtinybę stiprinti visuomenės atsparumą skleidžiamai Rusijos propagandai.

Siūlymo esmė – kad šie žmonių gausiai lankomi, bet valstybės užmiršti muziejai pagaliau turėtų šeimininką, kuris padėtų jiems spręsti specifines šiems muziejams kylančias problemas bei stiprinti jų patrauklumą, lankomumą, pagerintų jų ir jų eksponatų bei fondų būklę, galų gale paskatintų jų tarpusavio bendradarbiavimą bei keitimąsi patirtimi, sukauptomis žiniomis. Todėl buvo siūloma visą atsakomybę už tremties ir rezistencijos muziejų valstybinės politikos įgyvendinimą priskirti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui.

Muziejų bei laisvės kovotojų slėptuvių išsaugojimo klausimas buvo keltas jau nebe pirmus metus. Pagal turimą kompetenciją, prisiimti pagrindinę atsakomybę už sukauptų eksponatų priežiūrą, plėtrą bei pritaikymą edukacijai tinkamiausias yra Genocido centras. Tačiau kiekvieną kartą, kai buvo bandoma tokią atsakomybę priskirti – nuo jos bėgo tiek Kultūros ministerija, tiek Genocido centro vadovybė. Parlamentaro L. Kazlavicko nuomone tematinius muziejus, atstatytą bunkerių infrastruktūrą bei ryškesnes tęstines iniciatyvas sujungus į koordinuotai veikiančią ir valstybės remiamą struktūrą – būtų parodoma ne tik pagarba tautos istorijai ir jos herojams, bet ir suteikiama reali galimybė ugdyti pilietinę jaunosios kartos savimonę.

,,Mano supratimu, valstybės nesugebėjimas per visus 20 metų sukurti tremties muziejų tinklo Lietuvoje yra paprasčiausias apsileidimas. Kad užmarštin išėjus liudininkams ir iniciatyviems žmonėms, neliktume su sunykusia ir fragmentiška laisvės kovų istorija, kurios nebebus įmanoma atgaivinti jaunų žmonių atmintyje, valstybei būtina įvertinti visas aplinkybes ir išvystyti bent 5-8 stiprių muziejų tinklą skirtinguose Lietuvos regionuose,” – teigia L. Kazlavickas.

Surinkti duomenys rodo, kad visoje šalyje šiuo metu yra maždaug 34 atstatyti, geresnės ar prastesnės būklės, tačiau pažintinę vertę turintys partizanų bunkeriai, veikia beveik 40 didesnių ar mažesnių šios temos muziejų ar ekspozicijų, dažniausiai įkurtų visuomenine iniciatyva, tačiau gyvenančių labai sunkiai.

Jeigu įstatymo pataisai bus pritarta ir Seimo posėdžių salėje, pagaliau bus užbaigtas jau kelis dešimtmečius trunkantis tremties muziejų bevaldystės ir ignoravimo laikotarpis bei pradėta kryptingai vystyti ši Lietuvai ypač svarbi sritis.

#istorinėatmintis #laisvėskovos