Seimo narys L. Kazlavickas kreipėsi į kultūros ministrą dėl istorinės atminties politikos efektyvumo
- Liutauras Kazlavickas
- 2014-08-14
- 2 min. skaitymo
Seimo TS-LKD frakcijos narys Liutauras Kazlavickas kreipėsi į kultūros ministrą Šarūną Birutį, prašydamas įvertinti, ar šiuo metu Kultūros ministerija turi pakankamai svertų formuoti – koordinuoti – prižiūrėti istorinės atminties politiką, ar ministro vertinimu šita politika yra šiandien efektyvi, ir ko trūksta, kad šita funkcija būtų efektyviai įgyvendinama.
Parlamentaras pažymi, kad vien tik finansavimo galimybės atvėrimas kultūros srityje nėra pakankamas, tam, kad būtų vykdoma pilnavertė istorinės atminties politika.
„Šiandien realiai nėra vykdoma jokia pro-aktyvi politika, nėra gairių, kokie būtų finansavimo prioritetai remiant istorinės atminties iniciatyvas. Skiriant finansavimą šios temos projektams yra renkamasi iš pateiktų projektų „meniu“, juos atrenkant pagal grynai techninius parametrus, t.y. ar teisingai užpildytos paraiškos ir pagrįstos išlaidos. Be to, istorinės atminties tema yra susijusi ir su kitomis viešosios politikos sritimis, tokiomis kaip švietimas ar net užsienio politika, todėl, mano manymu, yra būtinas tarpinstitucinis koordinavimas“, —teigia L. Kazlavickas.
Parlamentaras taip pat prašo įvertinti ir šiai dienai ministerijos vykdomą politiką tremties ir rezistencijos muziejų srityje.
„Ar nebūtų tikslinga Jūsų vadovaujamai ministerijai aiškiau apibrėžti tremties ir rezistencijos muziejų srities politikos formavimo principus bei tuo pačiu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui priskirti konkrečias įgyvendinimo atsakomybes?“, — klausia Seimo narys.
Parlamentaras kviečia ministrą įvertinti siūlymą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui perduoti atsakomybę įgyvendinti valstybinę politiką tremties ir rezistencijos muziejų srityje.
„Siekiant efektyvesnio muziejų veiklos koordinavimo, būtų prasminga Genocido centrui suteikti galimybę pagal poreikius steigti regioninius tremties ir rezistencijos muziejus; koordinuoti jų veiklą; konsultuoti ir teikti metodinę pagalbą dėl muziejų ir kitų įstaigų rengiamų tremties ir rezistencijos tematikos ekspozicijų, parodų įrengimo, edukacinių programų organizavimo ir plėtojimo“ — pastebi L. Kazlavickas.
Taip pat Seimo narys kviečia atkreipti dėmesį ir į tai, kad labai svarbu būtų nuo ateinančių metų sudaryti sąlygas finansavimą gauti ir visuomeniniais pagrindais įkurtų, be oficialaus muziejų statuso veikiančių tremties ir rezistencijos muziejų bei ekspozicijų steigėjams ir kuratoriams. Šių muziejų ir ekspozicijų sudėtingą situaciją Vyriausybės pavedimu specialioje studijoje yra apžvelgęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras. Seimo narys tikisi, kad ši kryptis bus toliau stiprinama, ypač atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją.